BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ar Algirdas Butkevičius vertas LSDS palaikymo Prezidento rinkimuose?

2009-04-07 parašė VaidasN


Artėja Prezidento rinkimai, paaiškėjo ir būsimi kandidatai. Rinkėjai renkasi
už ką balsuoti, o politinės partijos, dėl įvairių priežasčių neiškėlusios savo
kandidato, svarsto ką galėtų paremti.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) savo kandidato į LR Prezidentus
nekėlė, nes mažo populiarumo partijos kandidatas nebūtų sulaukęs didesnio
visuomenės palaikymo. LSDS anksčiau
išsakė savo rekomendaciją, kad rinktis, palaikyti, reikėtų pagal kandidato
pažiūras. Šios turėtų būti aiškiai matomos jo
programoje. Svarbu, kokie būsimi patarėjai numatomi.

Pasirinkimas nėra paprastas. Kandidatų politinės pažiūros gana miglotos. Iš
labiau žinomų kandidatų galime išskirti potencialius „centristus“ –
A.Matulevičių, A.Valinską, V.Tomaševskį, V.Mazuronį, K.Prunskienę ir
L.Graužinienę. Manau, kad jų pažiūras galima apibūdinti kaip prisitaikančias
prie situacijos arba du viename - „ir kairiąsias, ir dešiniąsias“. Šie
kandidatai gali patikinti, kad skirties – kairė - dešinė, nėra ir visada reikia
priimti dabarties realijas atitinkančius sprendimus. Nepaisant prieštaravimų,
kad „dabartinis“ sprendimas gali būti tiek kairysis, tiek dešinysis.

Truputį aiškiau yra su D.Grybauskaite, kuri palaiko A.Kubiliaus antikrizinį
planą. Žinoma, anksčiau ji beveik tris metus dirbo A.Brazausko Vyriausybėje,
kuri vykdė dešiniąją politiką, todėl D.Grybauskaitei įmanoma pritempti
dešiniąsias pažiūras.

Iš pirmo žvilgsnio aiškiau yra su neseniai Lietuvos socialdemokratų
partijos (LSDP) pirmininku išrinktu A.Butkevičiumi. Jis yra iš senosios dar iki
susijungimo su LDDP gyvavusios socialdemokratų partijos. Nors taip pat metus
buvo finansų ministru A.Brazausko Vyriausybėje, bet atsistatydino būtent dėl
mokesčių politikos klausimų. Yra sakęs, kad jam būnant finansų ministru buvo
paruoštas ir nekilnojamojo turto įstatymo projektas. Be to, išrinktas LSDP
pirmininku pabrėžė, kad stengsis partiją 
sugrąžinti į socialdemokratinį kelią, todėl centro kairiosiomis
A.Butkevičiaus pažiūromis abejoti lyg ir neturėtume. Sakoma, kad A.Butkevičiaus
Prezidento rinkimų programa bus LSDP Seimo rinkimų programa. Apie kitus
kandidatus nieko aiškaus nei dėl jų programų, nei dėl komandų nėra.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga yra nuosekli bei nuosaiki kairioji
partija, todėl ji palaikyti galėtų tik kairiųjų pažiūrų kandidatą. O toks
atrodo yra tik vienas ir tai yra A.Butkevičius. Situacija būtų aiški, jei
A.Butkevičius nebūtų taip suaugęs su LSDP. Problema išaiškėja panagrinėjus į
LSDS ir LSDP istoriją. LSDS (tuo metu – “Socialdemokratija 2000”)
pasipriešindama LSDP ir LDDP jungtuvėms pasirinko savarankišką
socialdemokratijos plėtros kelią, nes netikėjo, kad LSDP, susijungusi su
buvusiais komunistais, būtų įgali tęsti socialdemokratinę politiką. Tačiau
didžioji dalis socialdemokratų (dalis turbūt vylėsi, kad LSDP viduje sugebės pasipriešinti
buvusiems LDDP nariams), tame tarpe ir A.Butkevičius, liko LSDP. Po LSDP ir
LDDP jungtuvių praėjo aštuoneri metai ir esama situacija byloja, kad LSDS
neklydo – LSDP kairiosios politikos nevykdė. Tą supranta ir LSDP likę aštuonerius
metus prakentėję senieji socialdemokratai, ir LDDP nomenklatūrininkų būrelis,
nes A.Butkevičiaus išrinkimui LSDP pirmininku pritarė abi grupės. Matyt,
pirmieji džiaugiasi, kad jų viltys dėl LSDP socialdemokratiškumo nebuvo bergždžios,
o antrieji suprato, kad LSDP privalo atkurti savo, kaip kairiųjų, įvaizdį
visuomenėje, nors kažin, ar trokštų kokių realių permainų partijos viduje. Dėl
to iškyla kelios problemos. Viena vertus, dažnai kaltiname LSDP supuvimu ir
nomenklatūriškumu, tačiau daug kam pradeda atrodyti, kad A.Butkevičių išrinkus
LSDP pirmininku LSDP staiga ėmė ir tapo tikra socialdemokratų partija. Sunku
patikėti, kad vienas iš LSDP lyderių neturi nieko bendro su pagedusiu partijos
branduoliu. Kita vertus, LSDP būdama valdžioje priėmė įtartinus sprendimus,
pavyzdžiui, sukūrė „Leo LT“, dėjo pamatus dabar planuojamai aukštojo mokslo
reformai, bet, pavyzdžiui, neįvedė progresinių ar nekilnojamojo turto mokesčių
ir t.t. O A.Butkevičius dirbo LSDP vadovaujamai Vyriausybėje ir iš jo jokios  alternatyvios nuomonės nesigirdėjo.

Šiomis dienomis kilusi kai kurių socialdemokratų euforija dėl
„pasikeitusios“ LSDP panaši į metą, kai G.Kirkilas pakeitė A.Brazauską. Neilgai
trukus G.Kirkilas parodė savo tikrąjį veidą. Aišku, G.Kirkilą sunku lyginti su
A.Butkevičiumi, nors jie ir bendrapartiečiai. Tikėkimės, kad A.Butkevičius yra
tikras socialdemokratas ir turės valios pakeisti LSDP kursą.

Akivaizdu, kad A.Butkevičius dar per trumpą laiką yra LSDP pirmininku, kad
būtų galima daryti gilias išvadas, o prezidento rinkimai jau arti. Dėl anksčiau
minėtų faktų kandidatą vertinu labiau neigiamai nei teigiamai, tačiau
dabartinis krizinis laikotarpis reikalauja socialiai teisingesnių sprendimų nei
A.Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė priima, o A.Butkevičius - vienintelis
pretendentas, iš kurio bent galima tikėtis kairiosios politikos. Jo išrinkimas
galėtų įnešti bent kiek socialdemokratiškumo į dabartinę politiką. Todėl A.Butkevičiaus
rėmimas Prezidento rinkimuose galimas kandidatu pasitikint avansu arba renkantis
mažesniąją blogybę. Žinoma, tai būtina atskirti nuo LSDP rėmimo ar partijų
suartėjimo, nes tam šiuo metu tikrai nėra jokių priežasčių.

Rodyk draugams

LSDP – pokyčių belaukiant

2009-01-28 parašė VaidasN


Dažnai diskutuojama
apie socialdemokratijos padėtį Lietuvoje. Pastebima, kad nėra didelės ir
tvirtos socialdemokratinę politiką propaguojančios politinės jėgos. Tokiu pačiu
tikslu sausio 16 dieną LR Seime vyko Stepono KAIRIO Fondo, Lietuvos
Socialdemokratų partijos (LSDP), Socialinių ekonominių tyrimų instituto (SETI)
organizuota konferencija -  „SOCIALDEMOKRATIJA
ir POLITINĖ ETIKA (Stepono Kairio 130-metį minint)“, kurioje turėjau dalyvauti
kaip Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) atstovas. Kaip žinia, tą dieną prie
Seimo vyko profesinių sąjungų organizuotas mitingas, kuris peraugo į riaušes,
todėl į Seimą man kaip ir daugeliui kitų dalyvių  patekti nepavyko.

Pranešta, kad
konferencija bus tiesiogiai transliuojama internetu, todėl pavyko rasti ir
konferencijos įrašą (programa ir įrašas čia),
kurį pabandysiu apžvelgti.

Pirmieji trys
pranešimai – A.Kasparavičiaus, J.Oleko ir D.Kirvelio, buvo grynai apžvalginiai,
istoriniai. Jų metu į ausį krito tik kelios pastabos, susijusios su tuo metu
prie Seimo vykstančiais neramumais. J.Oleko (su šypsena) pastebėjimas:
„…žiūriu į laikrodį girdintis bombų griausmams…“ (1h 12min) bei D.Kirvelio
pastaba: „Revoliucija ar evoliucija? Kaip spręsti problemą? Jėga? Revoliuciniu
keliu? Kaip šiandien daužant langus?…“ (1h 28min). Manau, kad komentarai
nereikalingi, turint omenyje, kad tipo socialdemokratai – LSDP, valdė 8 metus,
todėl jų atstovų pastebėjimai, atsiribojimas ir sąmoningas nesupratimas, kad žmonės
ar bent jų dalis, kurie tuo metu daužė langus, tai daro iš nevilties, nes
evoliucionuojama tikrai ne ten, atrodo bent jau nenuoširdžiai.

Mane,
socialdemokratų sąjungos atstovą, labiausiai domino du konferencijoje perskaityti
pranešimai – Gedimino Kirkilo „Vertybinė ir pragmatinė politika: Ar įmanoma
pusiausvyra?“ ir Vytenio Andriukaičio „Veidu į Lietuvą: Ar LSDP išdavė
socialdemokratines vertybes?“.

Akivaizdu, kad
G.Kirkilas tik pabandė pateisinti savo premjeravimo laikotarpį ir daugumą bėdų
dėl nepavykusių įgyvendinti socialdemokratinių priemonių – gyventojų pajamų progresinių
mokesčių, nekilnojamo turto mokesčių ir t.t. suvertė koalicijos partneriams,
nors dalį kaltės prisiėmė ir pats. „Ar vėl nusileisime dėl progresinių
mokesčių?“ (2h 15min) – retoriškai klausė G.Kirkilas ir pažadėjo, kad ateityje
elgsis kitaip…
J. Žinoma, įdomu, kodėl tik dabar
atsipeikėjama? Sunku patikėti, kad G.Kirkilas tik po rinkimų suprato, kad
nevykdė socialdemokratinės politikos ir „daugiau taip nedarys“. Manau, kad
G.Kirkilas tiesiog pademonstravo savo, kaip puikaus demagogo, savybes ir
ateityje matomai elgtųsi taip pat – pozicijoje vykdome dešiniąją politiką, o
būdami opozicijoje atsiribojame nuo valdančiųjų ir pasigendame kairiosios
politikos.

Pakankamai įdomus
buvo V.Andriukaičio pranešimas. Autorius pagrįstai kėlė LSDP vykdytos politikos
socialdemokratiškumo klausimą. Teisingai pastebėjo, kad LSDP ir jų koalicijos
partnerių valdymui būdingas mažas BVP perskirstymas, plokštėjanti mokesčių
sistema, monopolijų ir oligarchijų įsigalėjimas, padidėjusi socialinė atskirtis,
turtinė diferenciacija, išaugę emigracijos mastai. Tuo pačiu V.Andriukaitis
bandė pagrįsti, kad LSDP ir LDDP (buvusių komunistų) bendradarbiavimas ir
vėlesnis partijų susijungimas buvo neišvengiamas ir tai bandė pagrįsti S.Kairio
žodžiais, pasakytais 1957 m., kad emigravę lietuviai privalo palaikyti
ekonominius, socialinius ryšius su okupuota Lietuva, t.y. su komunistais, ir
tokiu būdu skatinti pokyčius pačioje Tarybų sąjungoje. Suprantama, kad
anuometinės situacijos negalima lyginti su šiandiena, todėl tų laikų
priverstinis LSDP Užsienio delegatūros bendradarbiavimas su Lietuvos komunistų
partija negali būti lyginamas su savanorišku LSDP ir LDDP susijungimu, kuris tikrai
nebuvo būtinas. Pranešėjas taip pat pateikė ir alternatyvas kaip būtų galima
pagerinti LSDP veiklą, t.y. reikia užtikrinti LSDP vidinės kritikos toleravimą,
frakcijų kūrimą ir nuomonių pliuralizmą. Nors V.Andriukaitis bandė pateisinti
LSDP ir LDDP jungtuves, bet prisiėmė kaltę dėl už lango vykusių neramumų, nes
tame įžvelgė ir LSDP „nuopelnų“.

Konferenciją galima
būtų laikyti vykusia, jei užmirštume, kad LSDP 8 metus buvo valdžioje ir būtent
jie atvedė Lietuvą į dabartinę situaciją. Todėl, žinant pastarąjį faktą,
dauguma konferencijos pranešimų dvelkia netikrumu ir tik bandymu pagerinti savo
įvaizdį. Taip pat būtų buvę protinga kaip pranešėjus į konferenciją pasikviesti
ir išorinius LSDP kritikus, pavyzdžiui, ką nors iš LSDS ar Naujosios kairės‘95.
Tikėkimės, kad LSDP po kovo mėnesį įvyksiančio suvažiavimo bent kiek pasikeis į
demokratinę pusę, kad vieninteliu iš LSDP privalumų nebeliktų vien jos didumas.

 

P.S. Apie neįvykusį
susitikimą su LSDP atstovais konferencijoje LSDS tarpe sklando pajuokavimas
apie aukštesniųjų jėgų įsikišimą, sutrukdant pakliūti į LR Seimą.

Rodyk draugams

Centras – vieta politinei prostitucijai

2008-11-12 parašė VaidasN


Laimėjusios Seimo rinkimus partijos subūrė koaliciją, kurią sudaro TS
(Tėvynės sąjunga), TPP (Tautos prisikėlimo partija), liberalų partijos –
Liberalų sąjūdis bei Liberalų ir centro sąjunga (LiCS), ir baigė pasidalinti
vyriausybės vadovų postus bei paskirti ministerijų vadovus. Dažnai šį darinį
politikos apžvalgininkai, komentatoriai ir patys koalicijos partneriai vadina
centro dešinės koalicija. Taip pat pažymima, kad dabartinė (kadenciją baigianti)
koalicija yra centro kairės. Štai pavyzdžiui, S.Spurga nesupranta,
kodėl naujojo Seimo dauguma vadinama centro dešinės ir siūlo ją vadinti tiesiog
dešinės koalicija, nes nemato joje centro. Mano nuomone, dažnai nesusimąstoma,
ką tas centras reiškia ir kurioje politinės ašies vietoje jis yra.

Pirmiausia, reikėtų susitarti dėl politinio spektro sandaros. Manau, kad
pakankamai gerai tai nupiešė Norberto Bobbio knygoje „Kairė ir dešinė politinė
skirtis“. Pasak jo, politinį spektrą sudaro iš
eilės einančios kairė, centro kairė, centro dešinė ir dešinė. Į politinio
spektro centro dalį patenka partijos, kurių ideologija pritaria demokratinei
sistemai. O už centro ribų pakliūna įvairūs autoritarinių režimų šalininkai,
todėl centro kairei galima priskirti socialdemokratinę ideologiją, o centro
dešinei - konservatorių bei liberalų ideologijas.

Iš tokio suskirstymo matome štai ką: jokio abstraktaus ideologinio centro
nėra, aišku, ir negali būti, nes tai reiškia tuo pačiu būti ir kairiuoju, ir
dešiniuoju, t.y. prieštarauti pačiam sau. Gali būti centro kairė arba centro
dešinė, o ne vienas ir kitas tuo pat metu, todėl sunku suvokti partijas, kurios
savo ideologiją apibūdina kaip centristinę (tai tiktų su tam tikromis išlygomis
TPP, Lenkų rinkimų akcijai bei Tvarkai ir Teisingumui) arba net save vadina
centristais (LiCS ir neparlamentinė Lietuvos centro partija). Tokios partijos
yra pasmerktos ideologiniam blaškymuisi ir savo tapatybės paieškoms, bet gali
tapti „puikios“ valdžios partijos. Tą sėkmingai demonstruoja LiCS, esanti
dabartinėje koalicijoje su LSDP(LDDP) ir būsianti koalicijoje su TS. Labai tikėtina, kad esant palankiai progai taip pasielgtų
ir TPP - vien ko verti teigiami A.Valinsko pasisakymai apie progresinius
mokesčius, bet TPP nuėjo į koaliciją su TS ir liberalais. Suprask, kad, atseit,
centro kairiąsias ir dešiniąsias partijas vienija kažkoks abstraktus centras.
Tokiu būdu išplaunami bet kokie parlamentinių partijų ideologiniai skirtumai
(atseit tokių net nėra, nes visada yra centras ir todėl galima susitarti) ir
belieka labai patogiai kalbėti tik apie postus.

Manau, kad visos į naująjį Seimą patekusios ir dabar esančios politinės
partijos bent formaliai pritaria demokratinei sistemai, todėl būsimą
valdančiąją koaliciją tikrai reiktų „palikti“ be centro ir ją vadinti tiesiog
dešinės koalicija. Žinoma, klausimas, kiek ji iš tikrųjų vykdys dešiniąją
politiką, lieka neatsakytas, nes koaliciją sudaro „sisteminėms“ (tokiomis
galima pavadinti TS ir LSDP(LDDP)) partijoms tinkantys LiCS bei potencialiai
tinkantys TPP bei pati Tėvynės sąjunga, nesusigaudanti, ar ji priskirtina
konservatoriams, ar krikščionims demokratams su tautininkų prieskoniu.

Atrodo, kad būsimąją valdančiąją koaliciją galime vadinti įvairiai - ir
centro dešinės, ir tiesiog dešinės, nes šiuo atveju tai reiškia tą patį. Tačiau
vartodami sąvoką “centro dešinės” susimąstykime, ką tuo centru pabrėžiame - ar
partijų teigiamą požiūrį į demokratinę sistemą, ar tiesiog politinės
prostitucijos galimybę.

Rodyk draugams

Dėl IAE II bloko darbo pratęsimo

2008-09-19 parašė VaidasN

Atsakymas į
V.Adamkaus pastebėjimą dėl IAE II bloko darbo pratęsimo,kurį jis išsakė Vilniaus
dienai
.
Iš pradžių reikia priminti, kad pirmieji iniciatyvą dėl IAE II bloko darbo
pratęsimo iki 2015m. pasiūle Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS), kuri
kartu su profesinėmis sąjungomis ir liberalų sąjūdžiu rinko parašus (Taip pat
buvo renkami parašai ir dėl teisės - piliečiams skelbti pirmalaikius rinkimus,
suteikimo). Tuomet buvo organizuojamas privalomasis referendumas, kurį
vyriausybė būtų priversta vykdyti. Supratome, kad IAE yra saugi dirbti, nes tai
patvirtina mokslininkai, be to ES istorijoje buvo ne vienas atvejis, kai
stojančioji valstybė pakeitė savo įsipareigojimus, tai pvz., Danija ir Švedija
ir jos tą padarė būtent referendumo būdu.
Matėme, kad G.Kirkilo vadovaujama vyriausybė tik tempia laiką ir jokių derybų
su Europos komisija (EK) nepradeda (A.Abišalos paskyrimas vyriausiuoju derybininku
parodė, kad vyriausybe tik nori atsikratyti atsakomybės), bet užsiima LEO
gamyba. Todėl sėkmingas privalomas referendumas būtų privertęs vyriausybe
derėtis ir būtų svarus argumentas derybose su EK. Reikia taip pat pastebėti,
kad parašų rinkimu metu ir prieš jį referendumo iniciatyvinės grupės
koordinatoriai kelis kartus kreipėsi į parlamentines partijas dėl pagalbos
renkant parašus, tačiau jokio atsakymo nebuvo (išskyrus, liberalų sąjūdį).
Suprask, kad niekam nekilo jokių abejonių, kad referendumas yra “NESAMONĖ”.
Tačiau tik LSDS ir profsąjungų iniciatyva žlugo, Seimas iškart priėmė įstatymą
dėl konsultacinio referendumo dėl IAE II bloko darbo pratęsimo. Akivaizdu, kad
valdantieji žaidžia, nes referendumo rezultatai nieko neįpareigos daryti. Bus
galima sakyti, kad mes bandėme pratęsti IAE II bloko darbą, bet mums neišėjo.
Taip sakant elgesys tik akims padumti. Todėl iš vienos puses V.Adamkui galima
pritarti, kad tokiais referendumais niekas nesprendžiama, jei pati vyriausybe
nenori derėtis. Klausimas kiek ir pats Prezidentas nori IAE II bloko darbo
pratęsimo. Bet kokiu atveju savo nuomone balsuodami išreikšti galime, tačiau
kokiu nors rezultatu dėl IAE II bloko darbo pratęsimo tikėtis sunku, bet ne
todėl, kad tai neįmanoma, o todėl, kad nėra noro.

P.S. Pasirodė neblogas interviu
su tarptautinės teisės ekspertu iš Londono prof. Alanu Riley.

Rodyk draugams